užukartas

užùkartas sm. (1), ažùkartas (r.) (1) 1. Ds, Jž žr. užkarta 1: Padãrai ažùkartą ant karties, kad virvė nesmuktų, neslystų Dglš. Gerai išvalyk [varžto] ažùkartus Blnk. Karties ažùkartas nutrupėjo, nebesilaiko pirmagalys Kp. 2. Zr žr. užkarta 6: Pjauk be ažùkarto [rugius], bus greičiau Kp. Ažùkartais išdantijo [pradalgį] Ds.